Asociacija „Lietuvos BMW klubas“

  • Buveinės adresas:Tuskulėnų G. 10 – 25, LT – 09212, Vilnius, Lietuva
  • Įmonės kodas:195732955
  • Bankas:AB bankas „CITADELE“
  • Banko sąskaita:LT07 7290 0000 0870 0894
Kontaktai

Lietuvos BMW klubo kelionė po Lietuvą 2011 (antroji diena)

Š.m. rugsėjo 24 d. Lietuvos BMW klubo renginių kalendoriuje buvo suplanuota daugelio klubo narių pamėgta šventė – Kelionė po Lietuvą 2011.

Tik šių metų kelionė po Lietuvą gavo neįprastą formatą, kadangi ji truko ne dvi, kaip įprasta, dienas, o net visas tris dienas. 

Po rugsėjo 23 dienos sėkmingos kelionės į Ignalinos atominę elektrinę, Lietuvos BMW klubo nariai gavo neįkainuojamų įspūdžių ir žinių apie šią įmonę, kaip vieną didžiausių strateginių objektų Lietuvoje.

Kad pradėti mūsų tolesnę kelionę po Lietuvą, mums vis dar būtina grįžti viena diena atgal, t.y. į rugsėjo 23d.

Taigi, atvykome į Ignalinos miestą ir įsikūrėme IGNALINOS SPORTO IR PRAMOGŲ CENTRE. Ilgai nelaukus, nuskubėjome vakarieniauti į restoraną – muziejų „ROMNESA“. Ši užeiga ypatinga dar ir tuo, kad joje, be tradicinių lietuviškų patiekalų, yra kepami ir šakočiai. Šiuo metu įmonė lyderiauja tarp Lietuvos šakočių kepėjų, o jos gaminiai eksportuojami į įvairias pasaulio šalis. Iš žinomų ir įmonės įsisavintų 60 šakočio receptų yra kepami labiausiai lietuvių pamėgti dviejų rūšių šakočiai: paprasti - tradiciniai ir trapieji. Be kita ko, klientams pageidaujant, čia pat gali būti pristatytas parodomasis šakočio kepimas.

Po skanios vakarienės, vakarinė dalis tik prasideda. Šokiai ir visos linksmybės iki pat ryto Ignalinos sporto ir pramogų cente.

Rugsėjo 24 .d. pusryčiai „ROMNESA“ restorane, sulaukiame likusių klubo narių, kurie negalėjo atvykti penktadienį. Taip pat prie mūsų prisijungia dar trys svečiai iš Baltarusijos BMW klubo. Sutinkame ir mūsų šios dienos gidą, Ignalinos rajono turizmo informacijos centro vadovą, p. Edmundą Kilkų. Prieš pradedant mūsų kelionę trumpai buvo pristatyta tai ką mes veikėme rugsėjo 23 d. ir ką pamatysime rugsėjo 24 d. Viskas. Visi sėdam į savo mylimus automobilius ir judam gan ne maža automobilių kolona, atkreipdami smalsius vietinių gyventojų žvilgsnius.

Pirma, pravažiuojame palei centrinę Ignalinos miesto Laisvės aikštę ir judam link Lietuvos žiemos sporto centro, įsikūrusio Ignalinos miesto pakraštyje prie Šiekščio (Žaliojo) ežero. Ignalina nuo seno garsėja žiemos sporto varžybomis bei pramogomis. Čia sniegas iškrenta anksčiausiai ir ilgiausiai išsilaiko. Nors centras yra specializuotas žiemos sportui, aktyviam poilsiui ir turizmui žiemą, tačiau dirba ir kviečia pailsėti ežero ir miškų tyloje ištisus metus.

Iškart po to, judame pasigrožėti Trainiškio kaimelyje netoli Baluošo ežero augančiu Trainiškio ąžuolu. Šiam ąžuolui yra beveik 800 metų. Jo kamieno apimtis – 6,1 metrų, o aukštis – 23 metrai. Šis ąžuolas mena pagonybės laikus, kai Lietuvoje ošė ištisos šventų ąžuolų giraitės. Kiek žmonių kartų jis pragyveno gali pasakyti tik jis pats.

Kiek vėliau judame link Senovinio bitininkystės muziejaus., esančio Stripeikių kaime. Tai vienintelis toks muziejus Lietuvoje. Skulptūrinės kompozicijos pasakoja bitininkystės raidos istoriją, sodybos pastatuose eksponuojami senoviniai bitininkų darbo įrankiai, aviliai.

Aplankius senovinį bitininkystės muziejų, važiuojame apžiūrėti Ginučių vandens malūną. Labai gaila, tačiau šiuo metu šis techninis paminklas nedirba ir negalėjome apžiūrėti ekspozicijos, arčiau susipažinti su malūninkystės istorija. Galėjome apžiūrėti iš išorės, gidas trumpai papasakojo istoriją kaip čia viskas veikė.

Padarom trumpą pertrauką pasipaveiksluojam ir važiuojame link Šiliniškių „BITĖS“ apžvalgos bokšto. Reikia paminėti, kad ne visi drąsiai lipo aukštyn. Lipant metaliniais laipteliais aukštyn, gavome didelę adrenalino porciją. Kuo aukščiau lipome, tuo aukštos pušys mums darėsi mažesnės, o likę apačioje žmonės virto mažais skruzdėliukais. Užlipus iki pat viršaus atsivėrė be galo graži panorama. Graži ta Ignalina! – ne vienas taip kartojo. Čia vėlgi darome tiek savo, tiek iš aukščio plika akim matomų aplinkinių vietovių nuotraukas. Pats bokštas nuo žemės iškilęs 30 metrų. Reikia atkreipti dėmesį dar ir į tai, kad bokštas pastatytas ant nemažo kalniuko.

Apsižvalgius į Ignalinos rajono platybes iš aukščio Šiliniškių „BITĖS“ apžvalgos bokšte, lipame žemyn ir judame link Ginučių piliakalnio ir šalia esančio Ladakalnio. Manoma, kad IX – XII a. čia stovėjo medinė Linkmenų pilis, kuri buvo paminėta Vartbergės kronikoje 1373 metais. Pilį 1433 m. sudegino kryžiuočiai. Vieno iš piliakalnių viršūnėje seniau buvo prezidento A. Smetonos 1934 m. savo 60 – mečio proga pasodintas ąžuolas, greta pastatytas paminklinis akmuo. 1956 m. ąžuolas nukirstas, o akmuo nuridentas į Linkmeno ežerą. 1997 m. atstatyta paminklinė lenta apie A. Smetonos viešnagę šioje vietoje, o ąžuoliukas pasodintas Ladakalnio šlaite. 175 metrų kalnas Ladakalnis yra geomorfinis gamtos paminklas. Nuo kalno matosi net 6 ežerai. Yra paprotys į kalno viršūnę užnešti akmenukų ir palikti prie viršūnėje augančio ąžuolo.

Pasigrožėjus nuostabia gamta, grįžtame į automobilius ir važiuojame į mūsų paskutinį tašką – Palūšės Šv. Juozapo bažnyčią. Pasakojama, kad šios bažnyčios statybai tebuvo naudotas tik kirvis, tačiau, priėjus prie jos arčiau, mes randame vinimis prikaltas lentas. Į pačios bažnyčios vidų mes nepatekome, bet aplinkui ją darome foto nuotraukas, apžiūrinėjame kitus pastatus. Šalia bažnyčios stovi 2 tarpsnių medinė, aštuonkampė, vienintelė tokia Lietuvoje, varpinė. Varpai nulieti 1752 ir 1772 m. Šventoriaus tvora pagaminta iš gulsčių rąstų. Už rytinės šventoriaus sienos yra senosios kaimo kapinaitės. Savo architektūrinėmis ypatybėmis bažnyčia atspindi seniausią Lietuvos medinių bažnyčių statybos laikotarpį. Nuo kalno matėsi didžiulis Lūšio ežeras, kuriame netgi buvo galima pamatyti nedidelį bangavimą kaip prie jūros.

Čia mūsų kelionė po Aukštaitijos nacionalinį parką ir baigėsi. Grįžtame į Ignalinos miestą, atsisveikiname su mus visur lydėjusiu gidu, o patys traukiam vėl gi, kaip ir dieną prieš tai, į „ROMNESA“ restoraną pavalgyti.

Vėl gi, tuo mūsų kelionė nepasibaigė. Vakare Ignalinos sporto ir pramogų centre visų mūsų laukė esančios pramogos: pirtys (turkiška, suomiška, rusiška, sauna, baseinas, jakuzi), boulingas, biliardas. Kiek vėliau šokiai ir visos linksmybės iki pat ryto.

Kaip bebūtų smagu, tačiau kaip ir visos šventės pasiekia savo finišo tiesiąją. Rugsėjo 25 d. taip pat išpuolė labai geru oru. Kažkas net pradėjo šmaikštauti, gal tęsiame Lietuvos BMW klubo kelionę po Lietuvą toliau??? Visgi, daugumai jau reikėjo judėti link namų, galbūt dar kada nors mes čia atvyksime, prisiminsime kaip šauniai praleidome laiką, kaip viskas nusisekė, net labai gero oro mums nieks nepagailėjo. Kol kas tik sakome Sudie, Ignalina – tu liksi mūsų prisiminimuose amžinai!

Dėkojame visiems dalyvavusiems klubo nariams, taip pat didelį AČIŪ sakome mūsų svečiams iš Baltarusijos: ALIAKSEIJUI, ANTONUI, HANNAI, ALESIAI, ALEKSANDRAI, SVETLANAI ir DMITRIJUI.

 

_____________________________________ 

Rytų Lietuvoje esantis Ignalinos rajonas nuo seno garsėja vaizdingomis vietovėmis. Kraštą puošia daugiau nei 200 ežerų, kelios dešimtys upių ir tvenkinių. Trečdalį rajono teritorijos užima miškai, ketvirtadalį – saugomos teritorijos. Rajone yra didžioji dalis Aukštaitijos nacionalinio parko teritorijos, taip pat net keturiolika regioninių parkų ir įvairių draustinių.

Rajono centras Ignalina – jaunas miestas, pradėjęs kurtis ir augti 1866 metais, nutiesus geležinkelį Sankt – Peterburgas – Varšuva. Miesto vardo atsiradimą labai romantiškai aiškina legenda. Joje pasakojama apie nelaimingą, žmonių prakeiktą ir Ilgio ežere paskandintą kunigaikščio Budrio dukters Linos ir kryžiuočių belaisvio Igno meilę. Sakoma, kad ši meilė nemirtinga, ežero šlaite trykšta skaidriu šaltinėliu, Linos ašaromis vadinamu. Kuomet tarp gražiųjų ežerų ir kalvų atsirado nedidelis miestelis, žmonės jį pavadino Ignalina, kad amžiais minėtų tą nepaprastą Igno ir Linos meilę.