Asociacija „Lietuvos BMW klubas“

  • Buveinės adresas:Tuskulėnų G. 10 – 25, LT – 09212, Vilnius, Lietuva
  • Įmonės kodas:195732955
  • Bankas:AB bankas „CITADELE“
  • Banko sąskaita:LT07 7290 0000 0870 0894
Kontaktai

Lietuvos BMW klubas ir Stalino pypkė

Renginio akimirkos nuotraukose.

Yra legenda, apie tai kaip šiaurės rytų Lietuvos teritorijoje atsirado išsikišęs žemės kampelis, liaudiškai vadinamas apendiksu. 1940 m. Tarybų Sąjungos valdžia dalino socialistinėms respublikoms žemes. Tai buvo daroma labai primityviai ir paprastai – tiesiog pieštuku brėžiamos ribos. Taip gavosi, kad tą dieną, kai buvo brėžiamos Lietuvos ribos, ant žemėlapio gulėjo Stalino pypkė, o „Didžiojo vado“ parankiniai bijojo ją paliesti, todėl nusprendė tiesiog apibrėžti. Taip nuo to laiko ir liko Lietuvos žemėlapyje gražus Dieveniškių regioninio parko suformuotas plotelis.

Gaivus rugsėjo oras, puiki dalyvių nuotaika ir profesionalus gidės pasakojimas apie Šalčininkų krašto istoriją, žmones ir papročius lydėjo „BMW rudens kelionę 2010“.

Šiemet aplankėme Medininkų pilį, aukščiausią Lietuvos vietovę „Juozapinės kalną“, susipažinom su nuostabios menininkės Anos Krepštul gyvenimo istorija ir apžiūrėjome jos nutapytus darbus. Aplankėme Merkinės dvarą, jo likučius. Šioje vietoje buvo 1769 m. įkurta Paulavos Respublika (iš viso 78 valakai, apie 1640 ha), kuri su savo prezidentu, armija, seimu gyvavo net 22-ejus metus. Po to vykome į Jašiūnus, kur aplankėme 1824 – 1828 m. statytus Balinskių rūmus ir senąsias Jašiūnų kapines. Įvažiuojant į Šalčininkus visus pasitinka nuostabi koplytėlė, kurią projektavo architektas Laurynas Stuoka – Gucevičius. Taip, tai tas pats žmogus kuris projektavo Vilniaus katedrą. Šalčininkuose aplankėme miesto centre stovinčią lenkų – lietuvių kilmės poeto Adomo Mickevičiaus skulptūrą ir 1880 m. pastatytus Šalčininkų dvaro rūmus.

Keliu važiuojant link Poškonių, visada reikia turėti asmens dokumentą – pasienio ruožas. Nesukėlę įtarimų pasieniečiams kelionę tęsėme toliau. Poškonių girininkijos plotuose aplankėme Grybiškių ąžuolą ir pušį. Pagal apytikrius paskaičiavimus Grybiškių ąžuolui  apie  1000 metų. O grybų tai grybų! Net ir rimtai negrybaujant galima prisigrybauti. Beje 1971 m., prie šio ąžuolo surastas didžiausias Lietuvos baravykas, kuris įregistruotas Lietuvos rekordų knygoje. Baravyko svoris buvo 3,05 kg, kepuraitės skersmuo 49 cm. Iš čia pasukome link Bečionių piliakalnio. O toliau į prie pat Baltarusijos sienos esančią Norviliškių pilį. Puikiai atstatyta XVI a. pilis traukia kiekvieno lankytojo akį.

Vaikščiodami po šį kraštą ir klausydami puikių istorijų, supratome, kokią svarbią įtaką turėjo ir turės lenkų kultūra Lietuvos istorijai. O čia gyvenantys žmonės yra nuostabūs, be galo tikintys ir tikri Lietuvos patriotai. Mes turime gerbti šio krašto žmones, jų pažiūras ir įsitikinimus. Daugiau tolerancijos vieni kitiems, kad Šalčininkų krašto herbe trys riešutėliai taptų ne tik trijų tautų –lietuvių, lenkų ir rusų – simboliu, bet ir realybe.