Vairavimo gurmanams. Oficialus Lietuvos BMW Klubas.

Apie Kalėdų senelių desantą, krepšinį ir dar kai ką ...

Visos Renginio nuotraukos.

Sakysite  ką tai turi bendro ? O štai ir klystate. Kad tai puikiausiai suderinami  dalykai įrodė ir kasmet vykstančio Kalėdinio renginio „Sušildykim širdelę  2010“ dalyviai.

Na bet apie viską iš pradžių.  Ilgai sukome galvas kaip šiais metais nustebinti „mūsų vaikus“. Tam tikslui pasiuntėme net žvalgybininkus, kurie  turėjo slaptai  išsiaiškinti ko tikisi ir ko laukia vaikai. Tiesa, tikėtis, kad pavyks tai padaryti slapta, buvo labai naivu. Vos tik „žvalgyba“ pasirodė Beižonyse ( o pasirodėme jau sutemus ir labai tyliai), juos  pasitiko pro langus kyšančių vaikų galvų šešėliai. Įtariame, kad jie buvo perspėti apie tai. Kas buvo jų informatoriai, istorija nutyli

Tačiau tai ką „agentai“ pamatė  įsukę į globos namų kiemą, privertė plačiai atvėpti žandikaulius. Kelios žvalgybos valandos praėjo absoliučioj nustebimo būsenoj.  Kas gi taip nustebino? O taip, tai buvo intriga visiems klubo nariams, kurią pasistengta išlaikyti iki pat šventės. O tai padaryti nebuvo lengva, nes buvo spaudžiami iš visų pusių .

Pagaliau išaušus gruodžio 18d. rytui, klubo nariai, klubo draugai ir svečiai iš visos Lietuvos brovėsi pro sniego „džiungles“. O kad orų ministerija pasistengė, niekam nekilo abejonių. Kelionė iki Beižonių tapo rimtu  nervų ir įgūdžių išbandymu visiems kelionės dalyviams. Tačiau nepraėjus nė pusantros valandos  įtemptos kelionės automobilių kolona pagaliau įsuko į Beižonis. Primenu...visi nekantraudami laukė intrigos atomazgos.

Tie, kurie čia lankėsi nebe pirmą kartą buvo priversti plačiai išplėsti akis.  Tai ką išvydome pranoko bet kokius lūkesčius. Pasikeitimai buvo milžiniški.  2010 metai mūsų „beižoniukams“ (Beižonių globos namų  vaikams)  buvo pilni daugybės svarbių permainų . Jie pagaliau įsikraustė į naujus, ilgai lauktus gražius namus.  Kiemas, kurį prisiminėme kaip mažytį, dabar buvo platutėlis, o ten, kur anksčiau buvo tik kalniukas, dabar stūksojo didžiulė sporto salė. Vos tik įsukome į kiemą, pro naujas plačias duris išbyrėjo visi mūsų „beižoniukai“. Miela buvo juos visus matyti ir apkabinti. Neilgai trukus vaikai pasidalino visus svečius ir išsiruošėme į pažintinę kelionę po naujuosius jų namus. O pažiūrėti buvo į ką.

Tiesa, pamiršome Kalėdų senį. Spėkit kas juo tapo šiais metais ?   Kol vaikai pristatinėjo savo valdas, Kalėdų senis vyko pas mus. Su pilnu maišu dovanų, kuris buvo oho koks. Bet apie tai vėliau. Taigi, „Kalėdų senis“, sekdamas mūsų pėdomis, lėtai bet užtikrintai judėjo link Beižonių.

O tuo metu globos namuose įvykis sekė įvykį. Iš vieno kambario į kitą judėjo svečių kolona. O neaplankyti visų kambariu būtų buvę tiesiog neatleistina. Kiekvienas vaikutis norėjo parodyti kaip JIS ar JI dabar gyvena ir kokį gražų kambarį turi. Buvo miela ir šilta. Ekskursiją baigėme didžiojoje sporto salėje. Turiu pasakyti, įspūdinga, pradedant pagal  naujus FIBA standartus  atitrauktomis tritaškių linijomis ir baigiant įspūdinga treniruoklių patalpa . Daugelis užsimanėme ten gyventi

Salė , kaip paskutinis kelionės taškas, pasirinkta neatsitiktinai. Neilgai trukus čia turėjo įvykti įsimintiniausia dvikova  - krepšinio varžybos „Kalėdų seniai VS Beižonių rinktinė“. Varžybų belaukiant buvo suorganizuotos taikliausio baudų metiko varžytuvės tarp svečių ir globotinių.  Jėgas išbandė visi, kas tik mokėjo pakelti kamuolį.  Kitoje salės pusėje savo jėgas bandė patys mažiausieji. Tiesa, jiems pakako ir vartų, nes jėgos dar nedidelės. Tačiau tai buvo nė motais. Juk svarbiausia, kad linksma.

Lengvai apšilus ir pasimankštinus atėjo laikas svarbiausiai dvikovai. Kalėdų senelių rinktinę atstovavo Lietuvos BMW klubo krepšinio komanda,  o kitoje salės pusėje savo žaidėjus rikiavo globos namų direktorius Vilmantas. Tuoj tuoj turėjo prasidėti  krepšinio varžybos.  Kova buvo atkakli ir negailestinga  .............. Kalėdų senelių rinktinei . Šį kartą „Kalėdų senelių“ rinktinei nepasisekė ir ji pralošė. Nepadėjo ir triukšmingi sirgaliai, kurie ko gero „sirgo“ už kitą komandą. Vaikai įrodė, kad kasdienės treniruotės duoda saldžių pergalės vaisių.  Tačiau nusivylimo nebuvo matyti nė lašo. Vien tik šypsenos ir gera nuotaika.

Vakaro pabaigoje susirinkome bendroje virtuvėje, kur mūsų jau laukė  gardžios picos, kurios jau tapo tradiciniu šventės patiekalu lankantis Beižonyse ir skaniausiai kvepiančių , pačių sode išaugintų, obuolių sulčių gėrimas, kurį mums paruošė Beižonių šeimininkės.  Taip besigardžiuodami maistu šnekučiavomės apie tai kas svarbiausia visiems. Sužinojome kaip vaikai mokėsi, kas gero įvyko per  ilgą nesimatymo laiką, kurie buvo drausmingi, kurie nelabai. Tai buvo ko gero šilčiausias apsilankymo momentas.

Tačiau įvyko ir šioks toks incidentas. Kol šnekučiavomės su vaikais, kol aptarinėjome varžybų momentus, kažkas įlindo pro antro aukšto langą. Tik nepagalvokit, kad tai buvo koks nors nenaudėlis. NE. Pro antro aukšto langą įlindo mūsų vėluojantis Kalėdų senis. Matyt buvo labai drovus arba labai skubėjo, nes paliko savo didžiulį dovanų maišą. Žinoma, vaikai tam neprieštaravo, mes – taip pat. . Žinoma, po tokio „netikėto“ atradimo persikėlėme į antrąjį aukštą kur įvyko „dovanų teikimo ceremonija“. Labai malonu pripažinti, kad šiais metais gerų žmonių, norinčių padovanoti vaikams Kalėdas buvo itin daug. Surinktų pinigų užteko ne tik visų vaikų asmeninėms svajonėms įgyvendinti , bet ir bendrai naujų namų dovanai – nedideliam namų kinui įsigyti.

Matyti degančias vaikų akis ir nekantraujančias rankutes buvo taip miela.  Nė vienas neatsisakė pasakyti išmokto eilėraščio ar dainelės. Net vyriausieji nepasididžiavo ir įrodė, kad moka kur kas daugiau nei sakosi.

Tačiau kaip ir visos šventės, taip ir ši turėjo pasibaigti.  Gaila buvo skirtis su mažaisiais draugais, tačiau žinojome, kad jau greitai vėl pasimatysime. Todėl palinkėjome vieni kitiems gražių švenčių ir atsisveikinome. Tačiau išvažiavome laimingi nes šventė pavyko, pamatėme „savo beižoniukus“ ir svarbiausia įteikėme jiems svarbiausią dovaną -  tikėjimą Kalėdų dvasia ir bendravimo galia.

Leisti vaikams pajusti Kalėdų dvasią – pati didžiausia dovana mums, suaugusiems. Todėl ši šventė buvo dovana ne tik vaikams, bet ir visiems suaugusiems, kas joje dalyvavo.  Žinoma be gerų žmonių paramos ši šventė nebūtų buvusi tokia. Todėl labai dėkojame visiems, kas padėjo ją tokią padaryti.

Tai kuom susijęs krepšinis ir Kalėdų senelių desantas ? a?

Nuoširdžiai norėtume padėkoti dideliam nykštukų būriui, su kurių pagalba mums pavyko padaryti šią šventę:

Ramūnui A., Tomui A., Mariui T., Mprincui, "Auksakalys", Vladui P., Astai P., Žydrūnui G., Tomui G., Aidui B., Mantui B., Šarūnui K., Andriui Z., Ievai P., Arūnui K., Ryčiui K., Ričardui B., Andriui P., Deividui M., Giedriui G., Vyteniui D., Valerijui B., Donatui B., Romanui N., Mindaugui J., Alionai ir Vitalijui, Evaldui M., Arnui R., Valdui J., Genadijui A., Mariui N., Artūrui V., Jolantai V., Konstantinui R., Justinui J., Žydrūnui J., Egidijui L., Rolandui R., Osvaldui P., Valdemarui.